Pastatytas 1791 m. Valstybės saugomas architektūros ir istorijos paveldo objektas.
1927m. pastatyta marijonų spaustuvė veikė iki 1940 m. 1940-1941 m. pačiais metais sunaikinta unikali (tečia pagal sukauptų fondų dydį Lietuvoje) marijonų biblioteka. 2013-2014 m. rekonstruotas spaustuvės pastatas (J. Bendoriaus g. 5) priklauso marijonų vienuolyno pastatų kompleksui, įtrauktam į Jono Pauliaus antrojo piligrimų kelią. Pastate įkurtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio piligrimų centas ir svečių namai "Domus Beati".
1921 m. Švietimo ministerija marijonams leido Marijampolėje steigti privačią aukštesniąją mokyklą. 1923 m. vienuolyno teritorijoje buvo pastatytas trijų aukštų juvenatas – gimnazija su bendrabučiu. 1923 m. gimnazija buvo prilyginta valstybinėms mokykloms. Norinčiųjų mokytis Marijonų gimnazijoje buvo gana daug. Klasėje mokydavosi nuo 20 iki 30 jaunuolių. Į gimnaziją buvo priimami berniukai nuo dvylikos metų.
Viena seniausių miesto gatvių formavosi Marijonų vienuolijai priklausiusioje teritorijoje.1869 m. parengtam miesto reguliavimo projekte, bei vėlesnėse (1884 m.) kopijoje randame pavaizduota Bažnyčios skersgatvį (zaulek Koscielny).1946 m. miesto gatvių sąraše Bažnyčios skersgatvio nėra. Greičiausiai dėl ideologinių sumetimų skersgatvis paliktas be pavadinimo.
1920-01-27 Vilkaviškio gatvė ir plentas pavadinti Duonelaičio (K. Donelaičio) gatve ir plentu.1929-01-08 Duonelaičio gatvė pavadinta Vilkaviškio gatve, nes Duonelaičio vardas neprigijo.
Šešupė yra trečiasis pagal ilgį (298 km) ir ketvirtasis pagal maitinančio baseino plotą (6 105 km2) Nemuno intakas, įtekantis į jį iš kairės, 85 km iki jo žiočių . Upė teka per senąsias jotvingių žemes (apie tai byloja išlikę hidronimai: Jotija, Jotupis, Kirsna, Sasna). Dabar Lietuvoje yra 80 % (4 899 km2) jos baseino ploto ir 53 % (158 km) vagos ilgio. Šešupės aukštupys (27 km, baseino plotas 287 km2) – Lenkijoje, 51,2 km teka Lietuvos-Rusijos siena, vidurupio ir žemupio dalis (62 km, 919 km2) – Rusijoje.