Petras Bindokas (1900-07-28 Latvijoje (kitais duomenimis Vilkaviškio valsč. Jelekščių k. )–1972-08-29 Žemojoje Panemunėje) – Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyties kryžiaus kavalierius.
Užaugo šiek tiek išprususioje šeimoje: motina – namų šeimininkė, baigusi keturias pradžios mokyklos klases, tėvas – stalius, baigęs keturias gimnazijos klases, tad tėvai suvokė išsilavinimo svarbą ir visus šeimos vaikus išleido į mokslus. Pats P. Bindokas pagal profesiją buvo žemdirbys, sesuo Cecilija – mokytoja, Marytė – gailestingoji sesuo, Elenta – aktorė. Vyriausias brolis Juozas (laivų mechanikas), Tarybų Sąjungai užėmus Lietuvą, enkavedistų buvo suimtas ir dingo be žinios.
P. Bindokas būdamas vos devyniolikos metų 1919-02-20 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su bolševikais. Šaltiniuose apibūdinamas, kaip drąsus ir nuožmus karys, yra išlikę nemažai herojiškų pasakojimų apie konkrečius įvykius, kuriuose jis dalyvavo:
Naktį į birželio 24-ąją antrojo eskadrono husarai Petras Bindokas ir Antanas Matukevičius patys pasisiūlė eiti į žvalgybą – į Navikų kaimą <...>. Žvalgyboje jiedu sutiko dvylikos bolševikų kareivių būrį. Priešai abu mūsų husarus apsupo ir pradėjo iš visų pusių šaudyti. Tačiau šie mūsų narsuoliai nenusigando ir nesumišo. Pradėjo svaidyti į priešus rankines granatas ir šaukdami „Valio“ puolė rusus. Dvylika priešų turėjo trauktis nuo dviejų lietuvių husarų. Tačiau mūsiškiai, ištrūkę iš priešo žiedo, nepasileido bėgti atgal į savo apkasus, bet persekiojo priešą iki Česnaviškių miškų. Ten, užėję priešui į užnugarį, puolė jį. Nukovė bolševikų rekvizicijos būrio viršininką Lepioškiną ir vieną bolševiką paėmę į nelaisvę. Kiti pabėgo (Kavaliauskas V. 2008, Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940), t. 1, Vilnius: Daigai).
Praėjus vos metams nuo įstojimo į Lietuvos kariuomenę P. Bindokas 1920-04-15 pakeltas į jaunesniuosius puskarininkius, o dar po metų į vyresniuosius puskarininkius. Karo tarnybą baigė gana anksti 1921-03-23. Iki 1930 m. ūkininkavo, o ištikus krizei persikėlė į Klaipėdos kraštą ir dirbo muitinėje. 1940 m. P. Bindokas nuo rusų slėpėsi Šventojoje, pas brolį Juozą, tačiau nelaimės nepavyko išvengti ir 1941-08-23 buvo išvežtas į Gorkį. Po poros metų Ypatingojo pasitarimo nuteistas aštuoneriems metams ir išvežtas į Norilsko lagerį Krasnojarsko krašte. Paleistas 1960 m. P. Bindokas grįžęs į Lietuvą buvo prastos sveikatos, todėl mirė 1972-08-29 ir buvo palaidotas Marijampolės senosiose kapinėse.
Apdovanojimai:
• 1–ojo laipsnio Kryžius „Už tėvynę“ (1919);
• 2–ojo laipsnio Kryžius „Už tėvynę“ (1919).