Language

 

SENOJO MIESTO SERGĖTOJAI

Marijampolė ir jos žmonės žydų  fotografų akimis

 

 

Bemaž 200 metų žydų tautos žmonės buvo neatsiejama Marijampolės miesto istorijos dalis. Jau XVIII a. pabaigoje žydai sudarė didesnę miesto gyventojų dalį. Tai buvo darbšti, gabių amatininkų bei talentingų prekybininkų bendruomenė, puoselėjanti tūkstantmetines savo tautos tradicijas. Šios tautos žmonių pastangų dėka miestas statėsi, augo ir klestėjo: vystėsi prekyba, amatai, pramonė, miestą nuolat pasiekdavo dauguma to meto technikos naujovių, tame tarpe ir fotografija. Iki pat  XX a. vidurio beveik visas Marijampolės foto verslas ir menas (su retomis išimtimis) buvo žydų rankose.  Leonas Anšeras, Misiejus Buhalteris, Jakobas Vindsbergas, Zalmas Tezba, Judelis Fridbergas, Abramas Pimšteinas... Kiekvienas jų sukūrė šimtus miesto vaizdų, tūkstančius studijinių portretų bei grupinių nuotraukų, o kur dar fotografijos, kuriose užfiksuotos mūsų miesto šventės, iškilmės, eisenos, svarbių asmenų sutiktuvės ir laidotuvės.

Antrasis pasaulinis karas skaudžiai palietė mūsų miestą. 1941-06-22 krentančios bombos sunaikino Marijampolės senamiestį ir unikalius fotografijų archyvus. 1941 m. liepą sušaudyti 85 miesto žydai, o 1941-09-01 kareivinių šaudyklos teritorijoje buvo nužudyta virš šešių tūkstančių žmonių, tarp kurių buvo beveik visi marijampoliečiai žydai. Miestas prarado savo didžiausią turtą – žmones, o mes praradome savo kaimynus, bendradarbius, bendraklasius, mokytojus... Netekome bene pusės savo istorinės bei kultūrinės atminties.

Nuo tų tragiškų įvykių prabėgo 80 metų, o mes iki šiol po kruopelytę rankiojame savo praeities šukes – senąsias fotografijas, tik laimingo atsitiktinumo dėka išsaugotas privačiuose archyvuose ar kolekcijose. Mes vieną po kito leidžiame knygas, fotoalbumus ir džiaugiamės netikėtai aptiktais naujais senojo miesto vaizdais. Bet ar susimąstome, kad už kiekvieno mums brangaus kadro stovi fotografas žydas, pro objektyvą su meile žvelgiantis į savo gimtąjį miestą ir žmones.

Rengiant parodą, rėmėmės leidiniais bei mokslo darbais, nagrinėjančiais Lietuvos bei Marijampolės  fotografijos istoriją. Virtualioje parodoje panaudotos skaitmeninės fotografijų kopijos iš įvairių kraštotyrinės tematikos leidinių, nurodant pirminį šaltinį,  kuriame jos saugomos (muziejų, archyvų ar privačių kolekcijų), vaizdai iš asmeninių Stanislovo Sajausko ir Manto Vaitiekūno kolekcijų.

Search

Total 6 itemsDisplaying 1 - 6 items

ABRAMAS PIMŠTEINAS

Gimimo data nežinoma. Iš pradžių jaunasis Abramas Pimšteinas fotografijos mokėsi pas Moisiejų Buhalterį tačiau ne ką teišmoko, nes nemėgo sėslaus darbo. A. Pimšteino tėvas, kepyklos Marijampolėje bei poros namų Kalvarijoje savininkas, labai norėjo savo sūnų padaryti fotografu, todėl išsiuntė jį mokytis į Kauną ir net nupirko Zalmano Tezbos fotoateljė. Iš pradžių fotografo amatas sekėsi sunkiai, ypač retušavimo srityje. Po metų kitų įgijęs patirties bei pasitelkęs įgimtą verslininko talentą „Pimšteinas ėmė lipti Vindzbergui ant kulnų“. Apie 1935-1936 m. įrengė vieną moderniausių foto studijų mieste skambiu pavadinimu ELEKTRO FOTO-ATELJĖ „MODERN“. Turėjo nemažai mokinių. Trejų metų mokslas pas A. Pimšteiną kainavo 500 Lt. Pirmosiomis karo dienomis jo fotoateljė buvo subombarduota, jis pats 1941-09-01 su kitais Marijampolės žydais sušaudytas Šešupės slėnyje.

GALERIJA

JUDELIS FRIDBERGAS

Gimimo data ir vieta nežinoma. Į Marijampolę atvyko trečiojo dešimtmečio pradžioje, vedė pasiturinčią vietos žydaitę ir Laisvės gatvėje (Nr. 3) įsteigė foto ateljė. Manoma, kad fotografuoti pradėjo apie 1924 m. Buvo vienas aktyviausiai tuo metu dirbusių fotografų. Mėgo dirbti ne paviljone, todėl yra užfiksavęs itin daug miesto įvykių ir retų vaizdų. Pirmojo bombardavimo metu jo vienintelio ateljė išliko nenukentėjusi, tačiau antrojo bombardavimo metu viskas žuvo. 1941-09-01 kartu su kitais Marijampolės žydais sušaudytas Šešupės slėnyje.

GALERIJA

JAKOBAS VINDSBERGAS

Gimė 1890 m. Vilkaviškyje. Fotografijos mokėsi pas Moisiejų Buhalterį ir kurį laiką dirbo su savo mokytoju. Apie 1926-1927 m. įkūrė savo fotoateljė „Nauja fotografija“. Dirbo kruopščiai ir išradingai. Miesto centre turėjo stiklinį paviljoną kuriame užuolaidų pagalba išgaudavo šviesos efektus. Apie 1938 m. pasistatė namą įsivedė elektrą, o ateljė pervadino „FOTO-STUDIO“. Garsėjo reiklumu sau ir klientui, netgi savotišku ekscentriškumu. Kartais fotografuojamą asmenį išlaikydavo pora valandų arba, kurį laiką atidžiai stebėjęs žmogų, liepdavo ateiti kitą kartą. Laikui bėgant tapo geriausiu miesto portretistu, konkuravusiu net su kai kuriais Kauno fotografais. Vėliau gamyboje pats retai dalyvaudavo. Turėjo talentingą padėjėją Jakobsoną, kuriam mokėjo 250 Lt algą. Pirmosiomis karo dienomis jo fotoateljė buvo subombarduota, jis pats 1941-09-01 su kitais Marijampolės žydais sušaudytas Šešupės slėnyje.

GALERIJA

ZALMANAS TEZBA (SALMAN TIASBA, ZELMANAS TIAZBA)

Gimimo vieta ir data nežinoma. 1922 m. knygoje „Visa Lietuva“ nurodomas tas pats adresas (Bažnyčios g. 3) kaip ir Jokūbo Skirinsko. Gali būti, kad Z. Tezba pas jį mokėsi arba dirbo ir vėliau jam išvykus į Prienus perpirko ateljė. Kaip ir kiti to meto fotografai dirbo studijoje, yra išlikę jo sukurtų miesto vaizdų. Nusilpus regėjimui savo fotoateljė pardavė A. Pimšteino tėvui ir Kudirkos g. 34 įsteigė vaisvandenių dirbtuvę „Labutis“. Jis pats 1941-0901 sušaudytas katu su kitais Marijampolės žydais.

GALERIJA

LEONAS ANŠERAS (LEON ANSCHER)

Gimimo data nežinoma. Leonas Anšeras vienas pirmųjų Marijampolės fotografų. Yra išlikusi 1873 m. Leono Anšero daryta Marijampolės gimnazijos moksleivių fotografija, kurios centre sėdi Jonas Basanavičius. Šio fotografo pėdsakai Marijampolėje išnyksta XIX a. pabaigoje. Mirties data nežinoma.

GALERIJA

MOISIEJUS BUHALTERIS (MOVŠĖ BUCHHALTERIS)

Gimė 1868 m. Marijampolėje, knygrišio šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau Vilniuje Ivano Trutnevo piešimo (piešimo amatų) mokykloje. Manoma, kad fotografuoti išmoko Vilniuje. Apie 1890 m. Marijampolėje atidarė fotoateljė. Buvo gabus portretistas. Fotografavo ne tik klientus studijoje, ieškodamas ryškių tipažų fotografuodavo net elgetas, taip pat paminklus, miesto, apylinkių vaizdus... Seniausi išlikę jo darbai yra iš 1894–1897 m. – tai P. Vaičaičio portretas, grupinė gimnazistų nuotrauka. 1909 m. Milano parodoje buvo apdovanotas didžiuoju aukso medaliu ir garbės kryžiumi. 1913 m. su III husarų pulku dalyvavo Romanovų dinastijos 300 m. iškilmėse Carskoje Selo, padarė puikių nuotraukų, 1916 m. fotografavo Vilniuje, 1918 m. grįžo į Marijampolę. Fotografijas klijavo į albumus, negatyvus archyvavo ir saugojo. Moisiejus Buhalteris išugdė ne vieną fotografą, dirbusį tarpukario Marijampolėje ir Užnemunėje. Pas šį fotografą pirmuosius žingsnius žengė pasaulinio garso fotomenininkas Izraelis Bidermanas-Iziz. Vokietijos aviacijai bombarduojant Marijampolę pražuvo unikalus, dešimtmečius kauptas fotografijų archyvas, jis pats 1941-09-01 sušaudytas kartu su kitais Marijampolės žydais.

GALERIJA

ŠALTINIAI:

1. Gulmanas , Viktoras. Iš Sūduvos fotomeno istorijos // Naujasis kelias. – 1970, rugs. 10, 12, 15, 17.
2. Juraitis, Valentinas. Senoji Marijampolė fotografijose. Amatai, mados, švietimas. Ir kiti atspindžiai. – Vilnius:2016. – 119 p.
3. Kairiajame Nemuno krante / parengė Kryzystof Skłodowski.– Suwałki, 2004. – 80 p.;
4. Lietuvos fotografijos istorija, 1854-1940 / Virgilijus Juodakis ; dail. Vilius Armalas ; sudaryt. Stanislovas Žvirgždas. - Vilnius : Austėja, 1995 - 166, [2] p.
5. LIMIS: Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (https://www.limis.lt/);
6. Miškinis, Algimantas. Marijampolės miestas iki 1940: istorija ir architektūra. – Vilnius: Mintis, 1995. – 264 p.
7. Pikelytė, Zita. Lietuvos provincijos fotografija 1918-1940 metais; Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, menotyra (03 H) Meno istorija (H 310)/ Vilniaus dailės akademija. 2012. – 304 p.;
8. Sajauskas, Stanislovas. Iš praeitie į dabartį. – Kaunas: naujasis Lankas, 2011. – 287 p.;
9. Senoji Marijampolė fotografijose / sudarytojas Valentinas Juraitis. – Vilnius: Žemės trauka, 2011. – 135 p.;
10. Senoji Marijampolė: fotografijos iki 1940 m. / Stanislovas Sajauskas, Valentinas Juraitis. – Vilnius: Žemės trauka, 2010. – 120[16] p.
11. Sūduvos fotoklubas, 1957-2007 : tradicijų puoselėjimas ir tęstinumas/ sud. R.Brazytė, D Katkuvienė, V.Juraitis, N. Linionienė, R. Linionis. - Vilnius : Studija "Vyzdys", 2008. - 56 p.;

SUTRUMPINIMAI

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus – (MKPKGM)
Jadvygos Bartlingaitės šeimos archyvas – (J.B.)
Aldonos Jarumbavičiūtės šeimos archyvas – (A.J.)
Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus – (NMKČDL)

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka – (MPKVB)