Užrašė kun. Jonas Reitelaitis
Padavimas, kurį pats iš senų žmonių girdėjau, pasakoja, kad... „Užsidegė Starapolės miestas pačiame vidudienyje. Buvo turgaus ir teismo diena. Žmonių buvo mieste daug. Buvo vėjas ir sausra. Vėjas pūtė Šešupės link. Medinės triobos įsiliepsnojo viena nuo kitos ir jokia pagalba nebuvo galima. Liepsnose paskendo bažnyčia. Degė bokštas, o laikrodis mušė dvyliktą valandą. Baigė mušęs ir nugriuvo bokštas bedegdamas. Gyventojų triobos liko tik miesto pakraščiais, o apylinkė be bažnyčios. Kunigas persikėlė į dvarą, o ponia ėmėsi rūpintis naują bažnyčią pastatyti. Bet kur? Prie rinkos nenorėjo. Ponia pašaukė ubagą, davė jam auksiną ir liepė, kalbant rožančių, eiti į Pajėvonės sritį. Ir kame, baigęs rožančių, atsiklaups kalbėti „Tikiu į Dievą“, ten bus bažnyčia . Trijose dienose ėjo ubagas, kalbėdamas rožančių, ir vis puldavo „Tikiu į Dievą“ atsiklaupti, kalbėti toje pačioje vietoje. Ketvirtą dieną ponia liepė paduoti karietą ir ji sėdo į ją, kalbėdama rožančių, važiuoti žingine ubago eitu keliu. Ir ji pabaigė rožančių. Išlipus atsiklaupė kalbėti „Tikiu į Dievą“ kaip tik toje vietoje, kurioje ir ubagas būdavo baigęs rožančių. Ir ji pastatė toje vietoje bažnyčią medinę ir medinį vienuolyną kunigams marijonams. Jiems paskyrė visą plotą žemės ligi upelio Jėvonės (Javonio). Atvyko tada į Starapolę ir daugiau kunigų marijonų. Jie savo sklype prisistatė triobų ir leido žmones statytis. Savo žemėje marijonai padarė kapinyną ir jame mūrintą koplytėlę. Dar tris tokias koplytėles pastatė kitose vietose ir Devintinėse su švenčiausiu į jas procesijas darydavo“.
Tai šitaip girdėjau pasakojant senukus, o koplyčias mūrintas pats mačiau ir ant senojo kapinyno, buvusio netoli miesto sodo, ir prie gatvės iš bažnyčios į miestą (pastarąją nugriovė 1962 m.).
Keletas bruožų iš Sasnavos praeities . – 1964. – 48-48p. – (Rankraštis)
Add comment